***

Kartą gyveno vienas samurajus. Ir buvo jis nenugalimas. Vos tik išgirdęs, jog kažkur netoliese atsirado kitas galiūnas, samurajus tuoj pat kviesdavosi į dvikovą ir, žinoma, kaip visada nugalėdavo.
Kartą samurajus sužinojo, jog kaimynystėje atsirado meistras, kuris kultivuoja pačias seniausias dvikovas ir yra niekieno nepralenkiamas. Samurajus pasiryžo ir šį meistrą iškviesti dvikovon. Meistras sutiko su pasiūlymu, bet iškėlė vieną sąlygą:
Mes kausimės ne čia, o štai ten, saloje, kur niekas mums netrukdys.
Jie abu sėdo į valtį ir nuplaukė į pasirinktąją negyvenamąją salą. Bet vos tik samurajaus kojos pasiekė salos žemę, meistras atstūmė valtį nuo kranto ir nuplaukė atgal.
Žmonės, laukę dvikovos, ėmė juoktis ir kaltinti meistrą bailumu. Bet meistras nepasidavė žmonių kalboms ir pasakė:
Svarbiausia ne nugalėti, o likti nenugalėtam… Tad išgeriame už tai, kad visada liktume nenugalėtais!

Raktažodžiai: ,

Parašykite komentarą.