Archyvai ‘Užuojautos tekstai’ tema

***

Telydi Jus paduoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame Jus, mirus brangiai mamai.

Raktažodžiai: ,

***

Pasakyk, saulele, kodėl žemė tyli,
Kai brangiausią žmogų atima iš mūsų?
Erškėčiuotą kelią eitum,
Kad tiktai sugrįžtų vėlei į namus.

Raktažodžiai: , ,

***

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius.

Raktažodžiai: ,

***

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli,
Kad sielvartą sušildytų, paguostų,
Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy
Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.

Raktažodžiai: , ,

***

Kapų tyla ir juoda žemelė amžinam poilsiui priglaudė mylimą sūnų, vyrą, tėvelį…
Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame jo artimiesiems.

Raktažodžiai: ,

***

Liko smėlio kapas, šaltas, nebylus,
Paliko skausmas širdyje gilus…

Raktažodžiai: ,

***

Jei dar įmanoma tave paguosti,
Žinok, kad širdys mūsų gedi su tavim.
Tik žmogui skausmą pažaboti,
Surast ramybę, susitaikyt su lemtim.

Raktažodžiai: , ,

***

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga,
Brangiausi žmonės eina ir palieka…
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa,
Ir atminty gyvi išlieka.

Raktažodžiai: , ,

***

Žmogus – tik žemės svečias, Ir turi jis sugrįžt namo, Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta niekas atgalios.

Raktažodžiai: ,

***

Amžiams užsimerkė Tavo akys. Lūpos neprabils jau niekada. Liko tuštuma, liepsnelės žvakių Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda.

Raktažodžiai: ,