Archyvai ‘Užuojautos tekstai’ tema

***

Telydi Jus paduoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame Jus, mirus brangiai mamai.

Raktažodžiai: ,

***

Pasakyk, saulele, kodėl žemė tyli, Kai brangiausią žmogų atima iš mūsų? Erškėčiuotą kelią eitum, Kad tiktai sugrįžtų vėlei į namus.

Raktažodžiai: , ,

***

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius.

Raktažodžiai: ,

***

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.

Raktažodžiai: , ,

***

Kapų tyla ir juoda žemelė amžinam poilsiui priglaudė mylimą sūnų, vyrą, tėvelį… Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame jo artimiesiems.

Raktažodžiai: ,

***

Liko smėlio kapas, šaltas, nebylus, Paliko skausmas širdyje gilus…

Raktažodžiai: ,

***

Jei dar įmanoma tave paguosti, Žinok, kad širdys mūsų gedi su tavim. Tik žmogui skausmą pažaboti, Surast ramybę, susitaikyt su lemtim.

Raktažodžiai: , ,

***

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka.

Raktažodžiai: , ,

***

Žmogus – tik žemės svečias, Ir turi jis sugrįžt namo, Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta niekas atgalios.

Raktažodžiai: ,

***

Amžiams užsimerkė Tavo akys. Lūpos neprabils jau niekada. Liko tuštuma, liepsnelės žvakių Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda.

Raktažodžiai: ,