Kai mažas angeliukas,
Prisiglaus prie lūpų,
O basakojis sniegelis
Tipens į ledinę žiemos pasaką,
Praverk langą.. Jauti? Kvepia Kalėdom!

Ūbauja miške pelėdos, nes ant nosies jau Kalėdos, jeigu geras tu buvai, gausi dovanu tikrai!

Prisiglauskim prie skubančio laiko..
Jis taip dosniai metus mums suraiko.
Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo
Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.

Tegu šventinių žvakių liepsnose sudega visi vargai ir nesėkmės, o ugnies šiluma Kūčioms teatneša santarvę, meilę ir tikrus draugus.

Tegul žiema varpeliais sidabriniais Kalėdų rytą tau po langu suskambės, tegul sėkmė ir tyras jausmas Tave visur ir visada lydės. Su Šv. Kalėdom!

Kalėdų stebuklas..
Sutemų gniūžtes į langus mėto.
Kas jisai, tas keistas juokdarys?
Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-
Jis tikriausiai taip ir padarys,-
Kad lėtai per visą naktį snigtų,
O ryte pragystų vyturys.
Aš prašau, kad meilė nepaliktų,-
Ji tikriausiai taip ir padarys,-
O Kalėdų žvaigždės neužgestų,
Ir languos spindėtų žiburys.
Aš prašau, kad mus viltis surastų-
Ji tikriausiai taip ir padarys.

Kai suskambės Kalėdiniai varpai,
Ir pasakom vėl pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai,
Ir kils dar noras žemėje pabūti.

Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia
Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia,
Daugiausia – sveikatos, giedriausių dienų,
Šeimyninės laimės ir metų ilgų.

Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus
Tą mielą Kūčių naktį šventą.
Te nesibaigia džiaugsmas
Jums gyvenimo brangaus
Ir nepalūžkit, jeigu
Nuoskaudas patirt bus lemta.

Ne sniego pukas leidžiasi žemėn,
Ne balti obelų žiedai -
Tai angelai Kalėdų naktį,
Pragydo žemėj nelauktai !
Vaikeliui gimusiam aukojam
Kilniausius jausmus mūsų širdžių,
Tautos kančias po kojom klojam -
Išgirski balsą prispaustų.
Seni ištirps lyg vandeny,
Ateis Kalėdos, Nauji ateis – ir girs, ir teis,
Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus,
Ir vis tik laikas – nuostabus …