Paversk svajones į tvirtybės tiltą, keturiasdešimt švyti su aušra !
Neleisk likimui kryžkelėj apvilti,
Bet ąžuolu šlamėki visada.
Ne visos audros nuoskaudas palieka
Po jų sušvinta mėlynai dangus…
Tegu tikrove virsta tavo siekiai,
Lai negandų tavam kely nebus.
Ketvertukas duonos – tai dosnusis stalas,
Ketvirtis asocio – atgaivins Tave,
Ketvirtasis kampas – tai jau visas namas,
Ketvirta savaite – darbu pabaiga.
Ketvirtis likimo – vandenyno krastas,
Ketvirtis nuo simto – tai pati pradzia.
Ketvirtis jaunystes – tai tik meiles pastas…
Ir toli uz saules visko pabaiga.
Mazas Jubiliejus Dvidesimt penktieji -
Lai sampanas liejas i lemties alejas!
Palydėjai 17 – us savo gyvenimo metus, ir pradėjai 18 – us… Atrodo, tiek daug!..Bet neliūdėk, visko dar bus: ir džiaugsmo, ir laimės, ir meilės netruks. Bet iš visko sugebėk atsirinkti tai, kas tikra bei reikalinga, ir atsisakyk to, kas žmogui nepriimta.
Žmogus sukūrė dainą, ji ateina, išeina, ir vėl sugrįžta…
Žmogus sukūrė meilę, ji ateina, išeina, ir vėl sugrįžta.
Žmogus sukūrė žmogų, jis ateina, išeina ir nebegrįžta…
19 – ieji taip pat nesugrįš…
Tad nugyvenk juos taip, kad prisimintum visą gyvenimą.
Kasmet po išminties dalelę,
po tyro džiaugsmo lašą,
po laimės ir tiesos kruopelę
Tau metai kantriai neša.
Šiandieną pamatyt gali,
kiek turtų jie sudėjo -
Tau dovanojamas gražus
40-asis JUBILIEJUS !
Lyg pavasario upė išsiliejus krante
Tau gyvenimo potvynis plūsta ir plūsta:
Tai jaunystės miražais, tai visatos erdve.
Tai fantazijų skliautais, kur siekių netrūksta.
Ši bekraštė gelmė tarp garbės ir likimo
Traukia Tavąjį laivą nematyto pažint.
Pasirinkti Tau leista tarp laimės kūrimo
Ir galėjimo viską beprasmiai pamint…
Te lemtingosios jėgos niekada neapleis
Ir jaunystės svajonės dabar išsipildo.
Lai su metais į širdį dvasingumas ateis,
O gyvenimo sielą [...]
Kaštonų pumpuruos tokia švelni gyvybė
Tartum Jaunystės siela medyje gyvens…
Tai laimė suvešėjus žieduose mažytė —
Lyg iš šventyklos sauja gėlojo vandens.
Bet apkabink gyvenimą kaštono rankom
Ir gerk svajonių pieną sielos spinduliais.
Dvidešimtmečio siekiais kilk į laimės dangų,
Pavasariu Tu į gyvenimą išeik!
Tau dvidešimt puokščių, Tau dvidešimt tostų
Palydint į naują gyvenimo uostą.
Nuostabus gyvenimo žvaigždynas
Barsto Tau po kojom laimę.
Gal kažkas dar net nemigęs-
Tau seniai jau jau šypsos laimė.
Nepažinki niekad išdavystės,
Nežinoki pavydo karaus-
Tavo klestinti jaunystė
Tikro džiaugsmo nuolat lauks.
Būki ten, kur skamba jaunas juokas,
Tarp bičiulių ir tikrų draugų.
Ten, kur baltos gulbės šoka
Aštuoniolikoj sapnų.
Sveikinam Tave ir laimės linkim
Šaukiam aštuoniolika “Valio!”
Sustok šią minutę. Atsisuk, pažiūrėk atgal. Kaip greitai bėga dienos, kodėl jaunystė išsiklaidė tarytum rūkas po pievas, žiūrėk – mokyklinis suolas atsisveikina su tavimi.
Taip, tau 18-lika, tai gražus jaunystės žiedelis, bet ir pirmi žingsniai į platų gyvenimą, tikrąją prasmę.
Nepajuntame, kaip bėga metai, palikdami kažką įsimintino, nepakartojamai gražaus.
Tau šiandien 18-lika.
Linkiu, kad 18-tieji į tavo taurę įpiltų laimę, džiaugsmą, meilę.
Tegul išsipildo visos trokštamos svajonės.
Te visur ir visada tave lydi juokas, kuris įveikia ašaras.