Tiktai rožiu žiedų,
Tiktai linksmų valandų,
Tiktai saulės šviesos
Ir laimės saldžios
Gimtadienio proga Tau linki …

Tebūna visko. Visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtų – tiek nedaug.
Jei nori, kad sėkmė ateitų,
Tu garsiai, garsiai ją pašauk.
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip gyvenime gana,
Tuomet pasaulis geras pasidaro,
Ateis ir laimė lyg šviesi diena.

Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti,
Ko trokšta kūnas,siela ir jausmai,
Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai
To tikslo,kam šioj žemėj gyvenai!
Daug daug dar vasarų žieduotų
Sveikatos,džiaugsmo,laimės didelės,
Ilgiausių metų ir skambiausių posmų
Tegul likimas dar nepagailės.

Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius,
Kaip rudens lapai krito rupesčiai,
Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai
Negrąžinamai užvertėt dar vieną savo gyvenimo
Knygos puslapį.
Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina,
Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys,
Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa,
Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.

Akis plačiai gyvenimui atvėrė
širdies šaukimo einat vedami.
Jaunystė Jums dar nuostabiausiai žėri,
O ateitis svajonėse vaiski.
tebūna ji tokia, kokia svajojot
Po linažiedžių tėviškės dangum,
Te niekad juodas nerimo rytojus
Namų šventumo jūsų nesudrums.

Į mūsų miestą neateis žila senatvė
Ir nenustos, ir nesibels kol šaltas pirštas į duris, -
Yra gyvenimas, kurio gyvenimas neatėmė,
Ir gražiai čiulba aukštam skliaute vyturys.

Tie metai su vėju praskriejo,
žydejo gražiausiais žiedais,
Bet viskas taip greitai praėjo,
Beliko tik šviesūs sapnai.
Beliko dienos niūrios ir nuobodžios,
Ir kasdienybės prislėgta širdis.
Kuri taip trokšta laimės ir paguodos,
Kuri vaikystės ilgisi dar vis.

Tie metai viesulais praūžia, nesustoja,
Dienų laivai paskęsta praeity.
Ateina vasaros, o smilkiniai šarmoja,
Darbų našta kas dieną vis sunkyn.
Girdi, kaip krinta obuolys prinokęs,
Tai jis – pavasario prasmė gili.
Draugų veiduos Tava jaunystė juokias,
Nėra senatvės šitame kely.

Sustok saulėlydy prie balto beržo,
Ir pažiurėk kaip bėga upė tekina.
Ir tik tada suprast galėsi,
Kad metai bėga lyg diena.

O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų.
čia buvo vasara -
Ir vėl klevai rudi.
čia tik žiema balta skara praėjo,
O pamiškėj ir vėl beržai žali.
Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių
Kad nereikėtų vietoje stovėt,
Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė,
Bet liks dienų branda ir jų prasmė.