Prisimink minutes laimingas,
Prisimink valandas gražias,
Prisimink tą vakaro džiaugsmą..
Kai susipažinom mes!

Nieko nėra geriau, nei lietus
Atgaivinantis gėlę,
Nieko nėra geriau, nei draugas
Pažadinantis viltį,
Nieko nėra geriau, nei tavo bučinys
Sušildantis naktį..

Vienas žmogus, o jame dvi akys, akyse dešimt ašarų, ašarose šimtas jausmų, jausmuose tūkstantis minčių, o pasaulyje milijonai tokių žmonių..

Išmokau juoktis, širdžiai plyštant
Išmokau ašaras nuslėpti nuo visų,
Likimo nublokšta į šalį..
Ilgiuosi buvusių draugų
Tokių kaip Tu!

Vieni rašo žodžius,
Kiti rašo eiles,
O aš moku sudėti
Devynias raides:
“DRAUGYSTĖ”

Greit pavasaris ateis,
Gėlės pumpurus išskleis.
Kai alyvą baltą skinsi
Gal mane dar prisiminsi..

Draugas – tas su kuriuo nebijai būti pats savimi.

Draugas – tas, kuris padės nors ir pačiam sunku.
Draugas – tas, kuris atiduos ką turi, nors nieko pačiam nebeliks.
Draugas – tas, kuris nusišypsos nors pačiam širdy sunku.
Draugas – tas, kuris tikės nors pats jau netiki savimi.
Tai tu..

Aš myliu tave,
Tu myli mane.
Visad būname drauge,
Nes meilė nenugalima.
Ir taip bėga metai
Gėlės pražysta ir vėl nuvysta,
Bet mes vis mylim..
Mylim vienas kitą.
Ir atrodo, kad tai sapnas,
Bet meilė per stipri,
O meilė vis dar auga
Kol mes būname gyvi..

Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta..
Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!