Fantazija beribe nunes mane toli, Ten, kur saulute sviecia,Ten kur visi geri!Tave uz rankos svelniai paimsiu as kartu, kad cia nebutu liudna ir truputi baisu.

Smeleta pakrante keliavo zmogus.O bangos plakesi i kranta.Tikejo jis kad meile buvo ir bus,ir susitiksim mudu kita karta….

Padovanok man miela uzmirsta zodi, kazka labai paprasto, kazka visai nereiksmingo, kaip balsa lapo, kuris spali vienas laikosi ant medzio… Padovanok man zodi.

Kaip gera myleti, ir zinoti, jog meile gaubia tave. Kaip gera tiketi, jog toji meile nesibaigs niekuomet…

Koks grazus gyvenimas atrodo, kai viespatauja meile jame. Kaip gera uzmigt ir nubusti mylimojo glebyje.

Kaip bebutu as ilgiuosi tavo lupu ir akiu. Kaip bebutu as noreciau buti su tavim kartu…

Pabuciuok, sutarsyki man plaukus, o po to ir vel susukuok tu tik vienas tik vienas taip moki gal todel as taves taip ilgiuos..

Tu manes mylet nenori, tau mano meile svetima.Mylek,brangusis,ka tik nori,bet as mylesiu tik tave.

Mylek mane galbut tik tiek,o gal ir daug taves prasau.Buciuok mane,as pasiruosus mirti tavo glebyje…Labai myliu tave…

TAVO svelnios,mielos rankos – glamoneja visa mano kuna, TAVO karstos, saldzios lupos – buciuoja mane. TU nuostabi, ir TU tai zinai. As myliu TAVE karstai.