***

Kai pusė amžiaus Tavo vieškeliuos sustojo.
Tu pastebėjai — baltoj karietoj laikas nuvežė metus…
Žvaigždėtas kelias buvusius vargus užklojo,
O laimė duonos kąsnį laužė su Tavim perpus.

Tai praeitis… ir liko tik žavus paveikslas –
Laimingi štai ant vieškelio plataus vaikai…
Ir panaši lyg dvynė laimės linki Tavo sesė,
Kuriai Tu motiniška šiluma buvai.
Tad būk laiminga, jauski mūsų glėbį,
Mes tokią norime Tave mylėti.

Raktažodžiai: , , , ,

Parašykite komentarą.