Visi per daug skubame gyventi ir per mažai sustojame, kad pasidžiaugtume tuo ką turime, todėl noriu Tau palinkėti, kad: dažniau sustotum ir pauostytum žydinčias alyvas, dažniau stebėtum tuos auksinius saulėlydžius, dažniau apkabintum Tau brangius žmones, ir pasivaikščiotum per rasotą žolę, dažniau žiūrėtum į žvaigždėtą dangų, ir dažniau atleistum sau ir kitiems, ir svarbiausia, kad dažniau […]
Dievas kiekvienam gimusiam vaikeliui dovanoja žvaigždelę, Tačiau nei vienam nepasako kur ją rasti.. Tada, kai gimei ji nušvietė dangų, ir nulėmė Tavo likimą… Bet, kad likimas išsipildytų ją reikia atrasti. Pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas surasti tą žvaigždelę, Nes joje sutelpa tai kas žmogų padaro laimingu: meilė, laimė, sveikata, pasisekimas… Galbūt Tu ją jau suradai – […]
Ateik – kada tuščia ir šalta, kada temstant iš visų kerčių pradeda kelti galvas prisiminimų šešėliai, kada tyla užgriūva, ir nori šaukti, šaukti, kad ausyse nuo tylos nespengtų. Ateik – kada rudens rytą lango stiklas verkia, kada paukštis, kuriam nelemta grįžti, kada nublunka visos šventės spalvos… Ateik – kada kiekvienam lange saulė šviečia, kada širdis […]
Laukiu tavo žingsnių, Laukiu tavo balso. Laukiu tavo žodžių Ir šiltų delnų… Laukiu tavo laiško, Laukiu tavo juoko, Kaip stebuklo laukiu – Nors gerai žinau, Kad šalia gyvena, Vasara alsuoja Paslaptingas, keistas, piktas Laukime.
Būk apsvaigęs nuo meilės, nuo viso gyvenimo meilės!. Galbūt ir tas didysis stebukladaris Gyvenimas, apsvaigintas meilės kerų, žarsto aušras, siunčia vėjus ir audras, pasivertęs paukščiu, sklando virš mūsų kviesdamas mintimis pakilti į Dangų.
Kai rytas varvantis aukso lašais Norėjo paliesti man miegančiai skruostą. Pabudus išvydau, kad savo laiškais Nubėrei visą vaivorykštės juostą. Tuose laiškuose sudėjęs buvai Neapsakomai trapų vasaros jausmą Net mėlyną rožę man nupirkai Kad pajusčiau krūtinėje džiaugsmą… Kaip gaila, kad vasara baigės staiga Ir mėlynos rožės tikriausiai jau vysta, Bet laiškas tavasis ryto rasa Dar kartkartėm […]
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.
Aš ilgokai žavėjaus žvaigždėm Ir kentėjau nuo spindulio šalto. Švelnumu pasibeldei širdin, Ir nuo šiol tau vienam ji atverta.
Jei myli – skambinki per dieną 100 sykių, tu šauki į ragelį ir šnabždėki tykiai, aistra tu žmogų mylimą svaiginki, maldauk, žadėk, grasinki ir užginki alsiai lūpas ir akis, kai jos kalbės, kai nieko nesakys ir kaklą liemenį tu surakinki rankom – te praregi akli te regintys apanka, mylėki taip lyg tūkstančiai mirčių. Tavęs čia […]