Būkite verti savo meilės prisipažinimų visą gyvenimą. Branginkite vienas kitą tuomet, kai Jūsų nesuprastų niekas kitas žemėje. Atleiskite nesusipratimus, kurie užplūsta pasikeitus gyvenimo aplinkybėms. Sugebėkite išklausyti vienas kito net labiausiai prislėgti ištuštėjusios dvasios. Taip kaip negali žemėje gyventi įsimylėjėliai vienas be kito, taip negalėkite praleisti nė vienos dienos be savo šeimos. Te Jūsų troškimas, padaryti [...]

Darykite, kas nepadaroma,
Siekite nepasiekiamo,
Gardžiuokitės tuo, kas be skonio,
Skaitykitės su nereikšmingu, kaip svarbiu,
Iš mažo padarykite, kad būtų gausu,
Į priešiškumą atsakykite doreybe,
Tikėkitės, kad gali būti sunku, nors kol kas dar lengva,
Mažus pasiekimus paverskite dideliais.

Ateik – kada tuščia ir šalta, kada temstant iš visų kerčių pradeda kelti galvas prisiminimų šešėliai, kada tyla užgriūva, ir nori šaukti, šaukti, kad ausyse nuo tylos nespengtų.
Ateik – kada rudens rytą lango stiklas verkia, kada paukštis, kuriam nelemta grįžti, kada nublunka visos šventės spalvos…
Ateik – kada kiekvienam lange saulė šviečia, kada širdis nerimsta, gegužio [...]

Mano paskutinis žodis tebūnie:
- aš pasitikiu Tavo meile…

Kai išsiskiria lietūs,
Susitinka upės.
Kai išsiskiria medžiai
Susitinka paukščiai.
Kai išsiskiria žmonės,
Susitinka meilė.

Laukiu tavo žingsnių,
Laukiu tavo balso.
Laukiu tavo žodžių
Ir šiltų delnų…
Laukiu tavo laiško,
Laukiu tavo juoko,
Kaip stebuklo laukiu -
Nors gerai žinau,
Kad šalia gyvena,
Vasara alsuoja
Paslaptingas, keistas, piktas
Laukime.

Būk apsvaigęs nuo meilės, nuo viso gyvenimo meilės!. Galbūt ir tas didysis stebukladaris Gyvenimas, apsvaigintas meilės kerų, žarsto aušras, siunčia vėjus ir audras, pasivertęs paukščiu, sklando virš mūsų kviesdamas mintimis pakilti į Dangų.

Tu prispausk mane,
kaip atspaudą prie savo širdies,
Kaip atspaudą prie savo lūpų.
Nes stipri, kaip mirtis yra meilė
ir nuožmus, kaip pragaras pavydas.

Kai rytas varvantis aukso lašais
Norėjo paliesti man miegančiai skruostą.
Pabudus išvydau, kad savo laiškais
Nubėrei visą vaivorykštės juostą.
Tuose laiškuose sudėjęs buvai
Neapsakomai trapų vasaros jausmą
Net mėlyną rožę man nupirkai
Kad pajusčiau krūtinėje džiaugsmą…
Kaip gaila, kad vasara baigės staiga
Ir mėlynos rožės tikriausiai jau vysta,
Bet laiškas tavasis ryto rasa
Dar kartkartėm vasaros skoniu pražysta.

Kiek išbarstytų
Bučinių karštų!
Besaikė meilė
Liejasi kraštais.
Mes žvakę deginam
Dienos metu,
Už miršdami,
Jog vakarai ateis…