Gyvenime svarbiausia tikėti
Tikėti tuo kuo esame
Tuo apie ką svajojame
Tikėti savimi ir gyvenimu.

Palaistyk medžius, kai šauks iš karščio
Ir jūrą atpažink vandens laše.
Tik ilgesio nereikia šaukti garsiai
Nereikia saulės vadinti nakčia.
Mokėki gyventi kas dieną, kas sekundę
Tegul pro šalį dienos nepradunda
Ir jos ilgesnės būna už metus.
Ženk per gyvenimą šuoliais audringais
Kurdamas laimę sau ir kitiems
Nes, žinok tik tas yra laimingas
Kas gyvena ne sau o kitiems.

Sušilkime visi
Prie žmoniškumo laužo -
Ir tie, kurie linksmi,
Ir tie, kurie liūdni.
Ir šitos šilumos
Lyg duonos atsilaužkim -
Ir būsim geresni,
Ir būsim sotesni.

Sūpauja saulę šaltiniai žydri,
Žydintys medžiai čiulba ir šnara.
Būkime švelnūs, būkim geri
šitokią dieną pavasario gerą!
Būkime žodžių gražiausių verti,
Būkim net sau dideli ir saulėti.
Tarsi du poliai – dvi stygos širdy,
Leiskim tik vienai garsiai skambėti!
Šviesūs išlikim rudens šėlime,
Pereikim švelnūs per negandų griūtį.
Tiek negerumų vaikšto žeme,
Kad negeri nebegalime būti!

Jūs nusišypsot – mums širdy šviesiau.
Jūs juokiatės – ir mums smagu krūtinėj.
Mes su Jumis gyvenimu pusiau
Ir meile, ir džiaugsmu dalijamės.
Jums – mūsų darbas, polėkiai, daina.
Gražus troškimas santaikoj gyventi.
Te kiekviena gyvenimo diena
Jums būna nuostabi mažytė šventė.

Margina iš lėto klevas susimąstęs Auksaspalviais lapais rudenio kilimą… Ir gėlė švelniausia, ir vingriausias raštas Jums vienai paskirtas dieną šią gimimo.

Ne visos audros nuoskaudas palieka – Po jų sušvinta mėlynas dangus… Tegu tikrove virsta Tavo siekiai, Lai negandų Tavam kely nebus.

Širdim linkiu Tau ryžto, ištvermės, Sėkmė tegu kiekvieną sykį lydi! Keturiasdešimt sykių teskambės Šios taurės už taip nuostabią jaunystę.

Į šaltą, sūrią ašarą Pavirtę klaidos Nubyra skruostais, O šviesa vėl kviečia eiti Ir tiktai pats gali išmokt Kliūtis apeiti, Ir tiktai pats gali surast Tiesiausią kelią, O mums belieka palinkėt Sėkmės ir valios…

Tyrumas negandas visas nutolins, Jei tik netruks ant lūpų šypsenos. Tebus gyvenimas – švelnus prisiglaudimas, Tebūna darbas – mėgstamas užsiėmimas, Telydi meilė- lyg švelnus likimas…