Kai liūdna ašarom rašyk – jų kalbą puikiai suprantu, Kai linksma – saulę nutapyk, tik nepamirški spindulių, Rašyk kai pasiilgsi, kai sunku! Rašyk – aš visada kartu…

Metus skaičiuojat
Nuo rugsėjo lig rugsėjo.
Dalinate save
Nuo abėcėlės lig brandos.
Kiek daug likimų
Astromis žydėjo,
Kiek daug sidabro smilkiniuos…
Nauja ugnim vėl tavo akys šviečia,
Skambučio aidu
Virpant širdyje…
Tu privalai juk
Būti Prometėjum
Su kiekviena
Ateinančia diena.
Galbūt todėl
Nesensta Jūsų Laikas,
O Jūsų žodžiuose
Tėvynė ir Taika…
O juk visiems visiems
Tų žodžių reikia,
Kuriais prasideda pirmoji pamoka…

Nuplasnojo vasarėlė žaliasparnė
Paskui gerves, paskui pempes, paskui garnį.
Rudenėlis, atkeliavęs pro palaukę,
Vaikučius visus mokyklon vėlei šaukia.
Su Rugsėjo 1-ąja.

Tarp brangių savo klasės draugų, Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma, Jau tokia 12 -oko dalia. Neliūdėk, viskas eina pirmyn, Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn. Tik tikėk savimi ir tegu Tau likimas bus ypač dosnus.

Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai Jau paskutiniams metams pašaukė tave, O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj- Tai pasimatymas su savo vaikyste. Ar supranti, kad jau atėjo laikas Subręst ir apsispręst dėl ateities. Tu – šios mokyklos abiturientas, Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.

Prieš 20 min. užsidegė mokykla. Žmonės, padėkit kas kuo galit: benzinu, malkom, sausu popierium..

Jeigu nori dešimt gauti
reikia mokslo paragauti
Su berniukais nelakstyti
o knygelę paskaityti.

Rytais neskambės jau
Mokyklos skambutis
Staiga nutruks mums ši gija.
Paklydę mes kaip rudeniniai
paukščiai. Kažin kur laimę
rasim savo kelyje.

O klasėje atrodys taip, kaip buvę
Senų suolų eilė, juoda lenta.
Ir sakinys lyg užrašytas vakar
Su ta pačia gramatine klaida.

Išeinam… Kiekvieno kelias skirtingas
Paliekam viską.
Ir kas gražu ir kas nemiela.
Paliekam tai, ko pasiimt negalim
Vaikyste, kliedėsi, draugus.
Visi gerai mes žinom,
Jog antro kelio atgalios nebus.