Linkiu Tau karštos kavos puodelio, kurį Tau kažkas padarys.
Nelaukto telefono skambučio nuo seno draugo.
Žalios šviesoforo šviesos kelyje į darbą arba į parduotuvę…
Linkiu Tau mažų džiaugsmų eilinės dienos rutinoje.
Linkiu pataikyti į trumpiausią eilę parduotuvėje.
Išgirsti gerą dainą per radiją.
Rasti raktus tiksliai ten kur ieškosi.
Linkiu Tau ramių, linksmų ir laimingų dienų!

Gyvenimas trumpas!
Laužyk taisykles!
Greitai pamiršk ir atleisk!
Bučiuokis lėtai!
Mylėk iš visos širdies! Juokis laisvai!
Ir niekada neatsisakyk dalykų kurie priverčia tave nusišypsoti!
Su gimtadieniu!

Dievas kiekvienam gimusiam vaikeliui dovanoja žvaigždelę,
Tačiau nei vienam nepasako kur ją rasti..
Tada, kai gimei ji nušvietė dangų, ir nulėmė Tavo likimą…
Bet, kad likimas išsipildytų ją reikia atrasti.
Pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas surasti tą žvaigždelę,
Nes joje sutelpa tai kas žmogų padaro laimingu: meilė, laimė, sveikata, pasisekimas…
Galbūt Tu ją jau suradai – tuomet palinkėsiu, jog ji nuolat šviestų [...]

Ateik – kada tuščia ir šalta, kada temstant iš visų kerčių pradeda kelti galvas prisiminimų šešėliai, kada tyla užgriūva, ir nori šaukti, šaukti, kad ausyse nuo tylos nespengtų.
Ateik – kada rudens rytą lango stiklas verkia, kada paukštis, kuriam nelemta grįžti, kada nublunka visos šventės spalvos…
Ateik – kada kiekvienam lange saulė šviečia, kada širdis nerimsta, gegužio [...]

Mano paskutinis žodis tebūnie:
- aš pasitikiu Tavo meile…

Tavo susimąstęs veidas dažnai lanko mano sapnus tarsi lietus naktį…

Kai išsiskiria lietūs,
Susitinka upės.
Kai išsiskiria medžiai
Susitinka paukščiai.
Kai išsiskiria žmonės,
Susitinka meilė.

Laukiu tavo žingsnių,
Laukiu tavo balso.
Laukiu tavo žodžių
Ir šiltų delnų…
Laukiu tavo laiško,
Laukiu tavo juoko,
Kaip stebuklo laukiu -
Nors gerai žinau,
Kad šalia gyvena,
Vasara alsuoja
Paslaptingas, keistas, piktas
Laukime.

Būk apsvaigęs nuo meilės, nuo viso gyvenimo meilės!. Galbūt ir tas didysis stebukladaris Gyvenimas, apsvaigintas meilės kerų, žarsto aušras, siunčia vėjus ir audras, pasivertęs paukščiu, sklando virš mūsų kviesdamas mintimis pakilti į Dangų.

Tu prispausk mane,
kaip atspaudą prie savo širdies,
Kaip atspaudą prie savo lūpų.
Nes stipri, kaip mirtis yra meilė
ir nuožmus, kaip pragaras pavydas.