Saulute pakilo anksti rytuose, menulis pasiliko giliai po žeme.. Kur mano meilė? ..O ji kažkur laukia, kol rytas ateis ir pažadins vėl ją saldžiais bučinais..

Praverk langelį
Ir pažvelk į mažą saulelę.
Ji išbučiuos tau žanduką
Ir padovanos nuo manęs bučinuką! Labas rytas!

Nebeliko krintančio lietaus ir žvaigždėmis spindinčio dangaus.. Man tik reikia, kad pabustum Tu ryte vis spindinčiom akim, vis gražiausia šypsena veide.. Labas rytas!..

Niekada nesakyk ,,SUDIE” ,
Jei vis dar nori pameginti…
Niekada nepasiduok,
Jei tebeturi vilties…
Niekada nesakyk, KAD NEMYLI JO…
Jei esi ta, kuri negali leisti jam iseiti…

Myliu pasauli,kuriuo tu gyveni
Myliu pavasari,gels,ju ziedus-
kaskart kai tyliai tyliai iseini
Verkiu kampe as atsisedus….
Zinau nevertaverkt,juk tu sugrisi!!!!
Svelniai paliesi mano plaukus
Ir tyliai tyliai pasakysi:
“Kentet neverta tiek manes islaukus…”
Ir viena diena,kai manes nebus
Tu prisiminsi ta nelemta nakti
Ir kai nueisiu i manus kapus,
Tavo sirdis nustos jau plakti….

Būti mylimam – didesnė laimė negu būti turitingam, nes būti mylimam reiškia – būti laimingam.

Meilė neturi kito troškimo, tik save išreikšti.
Bet jeigu tu myli ir neatsisakai troškimų, tegul šitie troškimai būna tavieji:
Tirpti ir būti bėgančiu upeliu, kurs savo melodiją nakčiai čiurlena.
Justi per didelio švelnumo skausmą.
Būt pažeidžiamam savo paties supratimo apie meilę;
Ir plūsti krauju noriai ir džiaugsmingai.
Pabusti auštant sparnuota širdim ir dėkoti už dar vieną meilės dieną;
Ilsėtis vidurdienio valandą ir [...]

Aš myliu gyvenimą, nes jame esi Tu.
Jei man lieptų pasirinkti gyvenimą be Tavęs,
Aš rinkčiausi akimirką su Tavimi.

Tavo akys gražiausios pasauly,
tavo veidas tai šviečianti saulė,
tave aš pamatęs svaigstu kaip nuo vyno,
nes nėra pasauly gražesnės merginos!

Nenusimink, kad rožės jau nuvyto, Kad jas pakando rudenio šalna Žinok, kad rožės bus dar kitos, O mylima širdis viena.