Kaip keista gyvenime…zmones susitinka,susipazysta,netgi isimyli.O paskui…dingsta vienas kitam is akiu,kaip dingsta akmuo imestas i gelme.

Kam gyventi, jei gyvenimas trumpas? Kam myleti, jai meile kancia? Kam sakyti, kad myli mane, jei rytoj pasakysi, kad ne!

Kam pakylejai mane lig zvaigzdziu,is kur gyvenimas atrode be galo sviesus?Gal butu uzteke tik lig debesu,is kur kritimas nebutu toks skaudus…

Kodel as myliu? Prisimenu jo veida, akis, ilgai nematau jo kodel mane tai traukia prie jo? kodel zmogui tokia stipri meile kuriam esi nereikalingas?

Nukris ta asara skaidri is tavo nuostabiu akiu.Nuplaus sirdies skausmus ir zeidziancius zodzius.Istrinsi viska mintimi,kad viskas dar tik ateity..

Lietus plove mano asaras, o saule dziovino nugarinta veida… Ir visa tai tik del taves… Tik del taves kaciuk… O tu mane palikai…

Tai buvo laikai-mes buvom kartu,Tai buvo laikai-salia buvai Tu,Buvai man daugiau,nei padanges skliautai,Buvai man daugiau,bet Tu isejei:(

Praejo vasara, praejo meiles dienos, o su jomis ir tavo meile man..

Tu i mane ziurejai ir sypsojaisi tu privertei tane isimyleti,bet tu juk nesakei kad is manes tu tik saipeis….:(

Noreciau tiketi, bet negaliu… Noreciau svajoti, bet per sunku.. Noreciau laukti.. kaip man sunku.. noreciau taves nekesti… deja, dar tau kazka jauciu..