Labas rytas mano saule, labas mėlynas dangau, labas rytas šiam pasauliui, bet pirmiausia zuiki tau…

Saulutė atsikėlė, ir spyrė į šikniuką, pasakė Labas Rytas ir davė bučinuką.. Labas rytukas…

Pabaidytas lyg zuikutis sprunka pro duris miegutis… O dabar mylėk mane tai juk aš – nauja diena. Labas rytas

Si vakara noriu praleisti trise: tu, as ir meile…

Vos pamacius tave mirstu bet veliau vel atsistoju. Jeigu kuno neparduodi, gal nors zvilgsni isnuomotum?

Nemyli, nenori – nereikia. Mylėsi, norėsi – nebus.

Kas rašo pradžioj, tam trūksta galvoj, Kas rašo vidury, tas turi tave širdy, Kas raso gale, tas myli tave! Vaje..

Myliu tave, net kai tu pyksti, Tada žandukai būna papusti. Bučiuoju akytes, lūpytes taip pat, Nebelieka nei pykčio, tik meilė kaip matai..

Žvaigždutės dingo šviesoje, saulė kyla danguje, nemiegoki tu daugiau, rytą pasitik greičiau! Ši diena tau bus linksma, saulės, džiaugsmo kupina. Labukas rytukas.

Tu dar miegi! Nagi šok iš lovos, pasiražyk, atsistok prie lango ir lauk… Matai, pas tave atskrenda mažytis bučinukas, jis palinkės tau LABAS RYTAS!