Akis plačiai gyvenimui atvėrė
širdies šaukimo einat vedami.
Jaunystė Jums dar nuostabiausiai žėri,
O ateitis svajonėse vaiski.
tebūna ji tokia, kokia svajojot
Po linažiedžių tėviškės dangum,
Te niekad juodas nerimo rytojus
Namų šventumo jūsų nesudrums.
Eina metai ir pila į taurę meilę,
džiaugsmą, laša svajonės lakios.
Eina metai, ir kartais netyčia
dovanoja truputį skriaudos.
Eina metai, kažkam įį,
O kažkas pirma žodį ištars,
Kažkieno smilkiniais pašarmojusiais
dar labiau balta snaigė pažais.
Eina metai ? tvirtėkit su metais !
Eina metai ? jaunėkit su jais.
Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius,
Kaip rudens lapai krito rupesčiai,
Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai
Negrąžinamai užvertėt dar vieną savo gyvenimo
Knygos puslapį.
Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina,
Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys,
Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa,
Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.
Kad laime žėrintys šaltiniai
Pasiektų džiaugsmo upelius,
Kad rasos tyros, krištolinės
Bučiuotų žiedlapius švelnius !
O jie, prie skruostų prisiglaudę,
Pajutę virpėsi širdies,
Viliotų žengt į erą naują,
Kur gėriu upės išsilies…
Kur praeitis giliai nuskendus
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido
Ir rankos sveikinti išsities:
Tegu Tavieji jubiliejai
žiedais pavasariu praskrieja !
Tavo rankose yra trys įvairiaspalvės gėlės: praeitis, dabartis ir ateitis,
Gimimo dienos proga dovanoju Tau jas visas…
Džiaukis antrąja, neužmiršk pirmosios ir per anksti nenuskink trečiosios…
Jie niekur – tie praėję metai
Nenueina,
įsiterpia į širdį,
Kaip dirvožemin
Susigeria lietus,
įsismelkia į sąžinę,
įsipina į dainą,
Plaikstydami
Ne vien prisiminimų
Ir atodusių skutus…
Tegul gimtadienis naujų jėgų širdy pasės ir pakylės, lyg laisvas vėjas, ieškot gyvenimo žvaigzdės!
Tebūna visko. Visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtų – tiek nedaug.
Jei nori, kad sėkmė ateitų,
Tu garsiai, garsiai ją pašauk.
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip gyvenime gana,
Tuomet pasaulis geras pasidaro,
Ateis ir laimė lyg šviesi diena.
Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti,
Ko trokšta kūnas,siela ir jausmai,
Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai
To tikslo,kam šioj žemėj gyvenai!
Daug daug dar vasarų žieduotų
Sveikatos,džiaugsmo,laimės didelės,
Ilgiausių metų ir skambiausių posmų
Tegul likimas dar nepagailės.
Kad laime žėrintys šaltiniai
Pasiektų džiaugsmo upelius,
Kad rasos tyros, krištolinės
Bučiuotų žiedlapius švelnius !
O jie, prie skruostų prisiglaudę,
Pajutę virpėsi širdies,
Viliotų žengt į erą naują,
Kur gėriu upės išsilies…
Kur praeitis giliai nuskendus
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido
Ir rankos sveikinti išsities:
Tegu Tavieji jubiliejai
žiedais pavasariu praskrieja !