Virs medziu pakilo rausva pilnatis, as tavo ramybe ir tavo naktis. Zvaigzdes isdelioju ant tavo delnu ir nuplaukiu tyliai menulio laivu… Labos nakties…

Pazvelk i dangu ir pamatysi zvaigzde, palieski sniega ir pajusi salti, uzmergk akis ir pamatysi sapna… SALDZIU SAPNU!

Padovanosiu snaige tau ir pasaka, ir sapna, ir nakti, zvaigzdeta salciu ir ledais… Tik tu nebijok- tu nesusalsi… Uzklosiu as tave siltais sapnais…Labanaktukas…

Ir kalnų viršūnėm saulė nusileido, aplinkui pasidarė taip ramu, širdelė mano tyliai plaka linkėdama tau saldžių sapnu… Labanaktis.

Labanakt, mano angele aplankysiu tave sapne.. Jei pajusi svelnu lyg pukas prisilietima, zinok, kad tai as glostau ir buciuoju tave…

Priglusk prie mano lupu ir isbuciuok akis…Sirdis tau tyliai “myliu” pasakys…Pajuski siluma sapnu, nes tik per juos teateinu…Labanakt

Su menulio sviesa as ateisiu tyliai duris praversiu, i skruosta svelniai pabuciuosiu ir lyg oras isgaruosiu. Labanaktis.