Man reikia tavęs
Kaip raudono saulėlydžio
Kad išminties turėčiau
Man reikia tavęs
Kaip auksinės aušros
Kad degčiau ir šviesčiau
Man reikia tavęs
Kaip žydro dangaus
Kad aiškiai matyčiau
Man reikia tavęs
Kaip liepos žalios
Kad ramiai pailsėčiau.
Mano mylimas
Ir visur esantis žmogau.
Aš tau rašau
vienintelį ir trumpą
meilės prisipažinimą,
tokį lengvą, kaip
lapo kritimas rugsėjį.
Tokį skaidrų, kaip
šviesūs rudens debesys.
Tokį švelnų, kaip
voratinklio raštas.
Trapų ir vienintelį
Meilės žodį – stipriai Tave MYLIU.
Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes,
Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,
Tai žiūrėti kiaurai sieną per paskaitą,
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,
Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą,
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,
Tai noras kartu turėti vaikų,
Tai mokėjimas išgirsti jos daiktų [...]
Lai Jūsų meilė kyla lyg neaprėpiama jūra,
Nuo vilnies, nuo vilnelės – tolydžio gilyn ir platyn.
Lai Jūsų meilė, kaip jūra gili niekados neišsenka,
Tegu niekas jai išsemt ar atšaldyt jėgų nesuras.
Naktį padalinkim mes perpus,
Taip, kaip liepsna žvakelės ją dalina.
Pirštukais prisiglausiu tau prie lūpų…
Patylėkim sekundėlę, patylėkim…
Leisk pajusti širdies kalbą spengiančioj tyloj,
Leisk išgerti taurę atodūsių tavųjų…
Tu visatą su manim pasidalinki,
Šis pasaulis – taip mažai mums dviems…
Jeigu pradėčiau liaupsinti tave
iškilmingomis dėkingumo ar beribio palankumo kalbomis
tu aitriai išraustum, pajaustum pavojų ir norėtum greičiau pabėgti.
Todėl patylėsiu.
Tiesiog žinok.
Tu man svarbus.
Būk gražiausia Moteris —
Mylimiausias Tau akis išbučiuos mana širdis.
Būk ponia tarpe kitų —
Aš praeidamas tarp jų greit Tave apkabinu.
Karaliene būki man,
Man vienam, o ne kažkam — prieš mane vis vien kaltam.
Valentino dienoje
Aš pavydžiu vėl Tavęs — tik abu mes galim švęst.
Vien tik mano Tu esi —
Mano mintys ir širdis — mano miela Moteris.
Meilė yra viena ir visa apimanti.
Tai švelniausi jausmai, noras daryti visiems gera.
Meilės fenomenas sutalpina savyje visą gyvenimą,
todėl jai vien širdies maža.
Štai viską dovanoju tau šiandien ir pridedu dar savo širdį.
Štai viską dovanoju tau – ir pienių lauką, ir bekraštę pievą.
Juk be tavęs tai visa būtų niekas.
Nuliūstų saulė ir širdis mana, ir bitės dobilo žiede.
Tavo atodūsyje suvirpa medžio lapas,
Tavo malonė suteikia upėms kryptį, todėl jos teka.
Tavo galia išskleidžia žiedą:
atsiveria gėlės esmė -
pasididžiavimas jos ir melodija,
jėga jos ir būties prasmė.