Ateik! Nekalbėk, būki rūstus, -
Aš džiaugsiuosi tavimi ir tokiu.
Gimtinės oro man trūksta,
Saulelės tavo akių.

Aš žinau, tu žodžio nepratarsi,
Nepaduosi rankos išdidus …
Vien tik akys pasakys be garso
Pyksti, džiaugiesi, ar sunku.
Tu neprimeni man to, kas jau praėjo
Ir neliesk užgijusių žaizdų,
Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom,
Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.

Bučinys – tai dangiškas nektaras !
Lyg ugnis, naikinaiti, baisi,
Lyg dvi stygos užgautos gitaros,
Susijungę džiaugsmo skambesy.

Draugystė – galinga pasaulio duktė
Pas mus ji netyčia užklysta.
Draugystė – tai laimės gėlė
Nuo menko vėjelio nuvysta.

Draugystė – tai dviejų draugų bendravimas.

Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą
Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, -
Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno:
švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį.
Dabar jų nematai, o jūroje audringoj,
Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga,
Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę ?
Gal draugauti aš nemokėjau
Juk meilė buvo mums karti,
Bet juk šitaip jau išejo
Vadinasi buvome šalti…

Geri draugai didžiausias turtas
Nes jų draugystė visuomet gera
žmogus gyvenime viską pamiršta,
O draugas draugo niekada.

Gyvenk ir saugok tą draugystę
Nes ji tokia, tikrai viena,
Sustok, jei širdis sako “klysti”
Nes klaida gali buti amžina.

Gyvensi,
Ir Tau patiks ne visos spalvos.
Ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos,
Ne visos dainos ir ne visos rožės,
Ne visas džiaugsmas ir ne visas grožis.
Gyvensi ir mylėsi gal tik tai,
Ką širdimi palietus supratai.

Iki pasimatymo !
Rytai nuraudo.
Iki pasimatymo -
Dangaus ugny.
Retai, retai,
Mes vienas kitą matome,
Bet iki pasimatymo !
Ir buk rami.
Kartus likimas man ne svetimas -
Tu tą žinai
Išsiskyrimas man ne svetimas -
Keliai suves.
O skirta dalia rasime tik patys mes
Tad iki pasimatymo !
Ir lauk manęs.